Prasideda su Juodkalnijos atstovu. Kažkas ten tipo dainuoja, bet aplinkui jį net keturios gundančios merginos. Aptemti juodi drabužiai vos dengia jų kūnus, o jos iš lėto judina klubus.

“Matai, dabar matai kodėl žmonės dar žiūri Euroviziją” – šukteliu aš ir matau, kaip mano draugas vokietis sutinkančiai palinksi galvą.

Taip ir visą vakarą, nepaisant kelių pasirodymų skirtų gėjams (ypač Dimos Bilan) buvo galima ganyti akis į gražias atlikėjas ir jų didžiulės iškirptes. Nieko keisto, kad komisija pasirinko Norvegiją, išėjus šioms merginoms prisiekiau persikelt gyventi į skandinaviją … neaprėpiamas blondinių rojus. Na o Slovėnijos mazokistinis pasirodymas turėtų būti geru pretekstu šiam nuogybs konkursui uždėti ženklą N-14 ženklą.

Pasibaigus dainoms galima ir įsijungti garsą, nes kaip praleisi šmaiksčias anglų komentatorių pastabas . Jie ironizavo viską, net vedėjų nuvalkiotas frazes – “o dieve nejaugi jie tikrai tai sako, juk tai baisu”, “tame dideliame voke, kurį atneša turbūt yra nugalėtojai” ir t.t.

Taip ir įsivaizduoju kaip tuo momentu Lietuvos televizijos komentatorius šlovina šį konkursą, girdamas puikų serbų pasiruošimą…

Dieve ir kas dar begali žiūrėti į šį konkursą rimtai? Nuo ABBA laikų, kai Eurovizija buvo kažkas, viskas nusirito iki totalios beskonybės ir cirko ant scenos. Dar ta sistema su skirtingų šalių balsavimu ir komisija visiškai sulaužė konkursą.

Nors gal ne taip viskas ir blogai – turim iš ko pasijuokti.. na ir kur nuogių šlaunų pažiūrėti. O šiandieną ir vėl pusfinalis… mūsiškis turės backrounde gražių lietuvaičių ar apeliuos į gėjų balsus?

Pandoros skrynia atidaryta. Blogį į pasaulį paleido drąsūs maištininkai prieš viduramžių nuomonę, dar žinomi kaip muzikinis kanalas MTV. Jų blogis/maištas tai animacinis filmas. Girdėta kur nors?

Turėtų, nes tai jau tampa tradicinė MTV savireklama. Iš pradžių buvo “Popiežiaus miestas” .. jei neklystu dėl pavadinimo. Per pačias Kalėdas, antireliginis, vos ne erezinis filmukas. Kunigai sukilo, reklamos draudžiamos, o MTV vis šnabžda – “tik įsivaizduokite koks bus pats filmukas”.

Na pažiūrėjau vieną, dvi ir ne daugiau serijų – nieko ypatingo. Manau taip pat pagalvojo ir visi žiūrovai, nes šis filmukas greitai dingo iš ekranų. Bet vis dėlto jie ir aš pažiūrėjom. Pažiūrėjom tai dėl ko kilo toks triukšmas, o kai kuriems paaugliams maištinga MTV prieš ir taip viduramžiais kvepiančia bažnyčia turėjo atrodyti kaip tikri superherojai.

Panašus scenarijus, siekiant atkreipti dėmesį skandalu kartojasi su Happy Tree Friends, kuris šnd. 23 val. pradėdamas rodyti MTV kanalu.
Neįprastas filmukas ir vėl žiniasklaidoje girdimos bažnyčios replikos, kad tai blogis ir “velnio išmislas”. Sukilo visi, net avys. Ir kaip dabar imti ir nepažiūrėti šitokio filmuko? Jei jūs jo dar nematėte turbūt jau dabar jungiat MTV ar ieškote internete informacijos apie jį. Tad jei jo kritikai nuoširdžiai norėjo pakenkti filmukui turėtų nusikeikti, nes tik padarė reklamą MTV kanalui.

Bet pakalbėkime apie pati filmuką. Nesmerkiu jo, bet ir nežiūriu. Pirma vistiek negaliu matyti MTV Baltic, antra kažkada jau turėjau visus jų sezonus ir neperžiūrėjau, nes neįdomu. Bet kažkam tikrai gali būti įdomu, nes filmukas parodo sarkazmą su mintimi, kad viskas kas gražiai atrodo yra tikra tragedija, neturi tabu ir jo fanai turbūt rastų dar dešimtys argumentų.

Tikrai norėčiau apsaugoti vaikus nuo žalingo jiems turinio. Apie tai kartą jau rašiau. Tačiau čia ši diskusija negalioja, nes tik sutrikusios psichikos žmogus gali pagalvoti, kad šis filmukas kurtas vaikams. To labiau, kad jis rodomas vėlyvu laiku, tad MTV nieko nenusikalto.

Ir galiausiai visada išlieka pasirinkimo laisvė. Mes galime žiūrėti arba nežiūrėti. Ką renkatės jūs?

Nueikite šia nuoroda – http://sp.balsas.lt/naujiena/181978 Šiame balsas.lt nuosavybe laikomame straipsnyje jūs rasite nuorodas į delfi.lt blogą, delfi.lt straipsnį, geopolitika.lt ., lrytas.lt, verslo žinių portalą ir dar kai kur.

Nežinau kaip jums, bet man tai kažkas naujo Lietuvos portalų padangėje. Visi net, kai privalo cituoti šaltinį, tai geriausiu atveju pamini tą ar aną, bet neįdeda nuorodos. O čia tiek daug ir visai neprivalomu. Viskas tik pačio skaitytojo patogumui, kad jis lengvai, taupydamas laiką naršymui po internetą, greitai keliais paspaudimais suprasti esamą padėtį apie ką kalbama.

Tai įprastas dalykas blogosferoje, tačiau tarp portalų, kurie kovoja už kiekvieną lankytoją, reitingą ir reklamą tai buvo tabu.

Na reikia pasakyti, kad ir pats portalas patapo blog’iškesnis ar tinklaraštiskesnis. Dizainas, toks web 2.0 liškas. Atsisakyta daug bereikalingų dalykų, pagražinimų, svarbiausia tekstas. Tiesa, turinys gan ilgas ir per daug jau baltos vietos, reiktų titulinio apačią manau suspausti.

Trečias geras dalykas – pagaliau rimtesnis požiūris į pasaulio naujienas. Čia jos net skirstomos į kelias kategorijas, pagal regionu. Tai kol kas geriausia ką mačiau tarp LT portalų, šioje srityje, nors, skaitant užsienio portalus aiškiai matosi, kaip ir čia vėluoja naujienos. Bet vis geriau.

Paskutinis, bet ne blogiausias dalykas yra nauja skiltis – “žodžiai tinkle”. Čia, vienoje iš geriausių portalų vietų, rss dėka kaip suprantu, greitai pasirodo nuorodos į naujausius tinklaraščių įrašus. Tinklaraščius, kurių rss čia talpina pasirinko pats portalas, kolkas jų nedaug, tad beveik visada dominuoja nezinau.lt

Nežinau už ką toks pripažinimas mums. Galbūt dėl to kad balsas.lt susijęs su Omintel, kuri vertina tinklaraščius, galbūt noras pakonkuruoti su elt.lt. Naudos balsiečiai turbūt turės tik tokios, kad blogosferos sultyse neverdantys skaitytojai, kurie nesinaudoja RSS skaitytuvais, bet nori sekti tinklaraščius, apsilankė balsas.lt be naujienų galės rast kas naujo tarp tinklaraščių. Taigi skaitytojais protalas pasirūpino.

Tai gan didelis iššūkis tinklaraščiams – ar mes sudominsim, kaip alternatyvi žiniasklaida senų portalų lankytojus, o gal mums taip ir lemta būti skaitomiems tik paties savęs?

Dabar balsas.lt atrodo yra kryžkelėje ir gali pasukti arba į garbingos ir kokybiškos žiniasklaidos pusę, arba pelningesniu bulvarišku stiliumi. Atrodo, kad viskas krypsta pirmuoju keliu.

Kažkada buvau paskelbęs boikotą lietuviškiems naujienų portalams. Šiandien nusprendžiau vieną iš jų vis dėlto skaityti. Turbūt supratot kokį portalą, turiu omenyje

Apie tai irgi rašė:

Eimantas - http://vaiciunas.info/balsaslt-klonas-ar-hibridas/

P.S. aš taip pat esu vienas iš su balsas.lt bendradarbiaujančių tinklaraštininkų, tad gal nelabai nešališka

Įsivaizduoju ką pagalvojot – “Ančiukas Donaldas? Kaip vaikiška. Nė velnio. Tai vienas iš rimčiausių ir didžiausią įtaką žmonijai turėjusių animacinių veikėjų. Atėjo laikas pagelbėti jam Lietuvoje.

Ančiukas Donaldas buvo naudojamas propagandiniais tikslais per antrą pasaulinį karą ar tiesiog agituojant amerikiečius palaikyti mokesčių didinimą, netikėti komunistais ir panašiai. Istorine ir politine reikšmė jam neprilygsta niekas net pats Homeris Simpsonas.

O vienintelis Lietuvoje Donaldo komiksus leidžiantis žurnalas “Donaldas ir kiti” sausio pradžioje šventę 15 metų jubiliejų. Su tuo visą Egmont Lietuva kolektyvą ir norėčiau pasveikinti. Na žurnalą skaitau ne 15 metų, gal tik prieš 13 metų jį atradau, kai tėtis man jį nupirko. Tai buvo pirmasis mano žurnalas. Bibliotekoje perskaičiau ir pačius pirmuosius numerius, kurie dar vadinosi “Mickey Mouse” taigi seku visą šio žurnalo kelią.

Per tuose metus mačiau daug Egmont Lietuva bandymų leisti kitus komiksų žurnalus – “Morka”,”Tomas ir Džeris”, “Mikė Pukuotukas’ . Nežinau ar beleidžia, bet kai neseniai spoksojau į spaudos kiosko vitriną nemačiau jų, taigi spėju jie jau seniai nebeleidžiami. Vienintelis išlikęs ir lietuvių pamėgtas žurnalas tapo “Donaldas ir kiti”. 15 metų ir du kartus per mėnesį yra daug, su tuo reikia pasveikinti. Tačiau čia ir baigiasi visos gražbelystės ir atėjo metas rimtai pasišnekėti apie šį žurnalą.

Ką jie padarė su Donaldu?

Jeigu palygintumėte senus “Donaldas ir kiti” numerius su dabartiniais, pamatytumėte koks didelis tarp jų skirtumas. Nuo tada, kai žurnalas atlikinėjo apklausas tarp skaitytojų jis pasikeitė 90 laipsnių kampu. Orientuojasi vien tik į komerciją, parduoti ko daugiau numerių, auditoriją pasirinkus vaikus, nebekreipiama dėmesio į turinį. Žurnalas tapo tik gražiu, beverčių saldainio popiergaliu. Štai didžiausios ydos:

Beverčiai priedai – išmetu juos vos nusipirkęs. Jei net bučiau vaikas, jie man būtų nereikalingi. Kam man tas lenkiškas šūdas, kuris tuoj sugenda? Kur dingo priedai bent kiek susiję su Walt Diseny veikėjais, pvz ančiogalos stalo žaidimai ar ančiogalos akcijų biržos. Pamenu, kaip tuomet su klases draugais keisdavausi akcijom ir sekėm naujienas. Pritrūko kūrybingumo? Žinoma lengviausia pardavinėti šūdus ir nieko nekurti.

Buki komiksai – jei jau suvaikėti, tai iki galo. Jau ir komiksus reikia parinkt su ko banalesniu scenarijumi. Kad tik besiseiliejantiems, skaityti nemokantiems vaikams įtikti ? Kur dingo klasikinei amžinatilsio Carlo Barkso aliejiniais dažais piešti komiksai? Kur dingo tie Kliunkio ir Peliukio Mikio komiksai nagrinėjantys kas tai yra laikas, erdvė? Patiems per sunkūs? Kur dingo tas pesimistinis Donaldas, kuriam visada nesiseka rasti darbo ir priversti Antytė Rožė jį pamilti? Juk tai dalis viso Donaldo populiarumo, jo dvasios..

Nepagarba istorijai – ar jie skirs bent vieną leidinį tikriems kolekcionuotojiems, kuriame pagerbtų dailininkus ir kitus žmones kūrusius Donaldą. Toks buvo kažkada Donaldo gimtadieniui išleistas numeris. Nesitikiu ko nors panašaus dabar, net atskiri leidiniai su bukais priedais. Kur dingo noras aprašyti įdomesnius, istorinius faktus susijusius su veikėjais. Kad ir tai jog visi Ančiogalos veikėjai neturi tėvų, o yra tik dėdės ir sūnėnai dėlto, kad Walt Disney turėjo sunkius santykius su savo tėvu.

Dingęs nuoširdumas – kažkada buvo kompiuteris, kuris bendravo su skaitytojais, kryžiažodžiai, kurių nugalėtojai laimėdavo prizus. Dabar žurnalas su skaitytoju bendrauja siūlydamas parsisiųsti į savo mobilų telefoną eminemo melodiją. Išsigimėliai !!!!!!!!!!!!

Pasirašyk peticiją – išgelbėk Donaldą

Jeigu pritariat šiom mintim ir norite, kad žurnalas keistųsi galite pasirašyti ir peticiją http://peticija.lt/visos/438.

Kai užaugi, gyvenimas užknisa

Augant tenka suvokti netik , kad niekada neaplankysi Ančiogalos, bet ir tai jog nepaisant to, kad esi senas, ištikimas, galbūt ištikimiausias žurnalo skaitytojas, leidėjams nė kiek nemotais. Pelnas ir pinigai dabar daug svarbesni. Gyvenimas užaugus užknisa, tai žino net Donaldas:

Bet pakovot verta

Daugiau nei dvi valandas praleidau greitojo maisto restorane. Turbūt rekordas. Dėl visko kaltas žurnalas “Istorijos”, kurį pasiėmiau tik pavartyti. Jo tekstai taip įtraukė, kad ir visą dieną būčiau ten praleidęs.

Pasižadėjau daugiau niekada netikėti reklamomis. Kai pirmą kartą pamačiau žurnalo “Istorijos: reklamą per TV, taip ir pagalvojau, kad čia bus eilinis lietuviškas žurnaliūkštis apie melodramas, meilės, skyrybas. Tačiau kai neseniai kolega Andrius Kleiva rekomendavo šį žurnalą nusprendžiau jo paragauti ir nenusivyliau.

Žurnalas taiko ne į žmonių degradacija eilinėm melodramom, o į smalsius žmones, kurie nori žinoti daugiau.

O svarbiausia – straipsnius rašo žmonės, kurie ta tema “gyvena” ar yra labai susiję. Pavyzdžiui Algimantas Čekuolis pats dirbo Kuboje, pačiam Če Gevara, kurio gyvenimą aprašė, Gintaras Urbonas pats kolekcionuoja ginklus, tai straipsnį iliustruot galėjo savo darbo stalu ant kurio šalia ginklų ir medalių rašė apie militariją. Tai suteikia tokio realistiškumo, įtaigumo, meiles straipsniui, kad užgniaužia kvapą ir priverčia pamiršti, kad tu jau kelias valandas sėdi M’cdonalde, be jokio padėklo.

Daug geriau nei toks, vieną kartą Verslo Klasėje buvęs straipsnis apie futbolą, prasidėjęs tokiu sakiniu – “štai ir atėjo man laikas sužinoti viską apie futbolą” KPV? Eidamas į tamsų mišką norėčiau gido, kuris pažįsta aplinką, o dar geriau vietinio gyventojo. Bet tikrai ne tokio, kuris savaitė pastudijavo žemėlapį ir mano, kad žino viską.

Jei jau paminėjau Verslo klasę (kurių straipsniai tikrai ne visada prasideda taip), tai reikia pasakyti, kad pagaliau radau jiems konkurentą. Ilgą laiką jie man atrodė jo neturintys. Keista, kad kai kas bandė juos lyginti su žurnalu Versus. Tai du skirtingi dalykai. Versus rašo labiau žurnalistinius straipsnius ir turi temą – verslą. Na o verslo klasė į žmogų žiūri, kaip į kūrybingą padarą, kuriam įdomu viskas. Tai ir rašo apie viską, kas įdomus protingam ir kūrybingam žmogui, neriboti savęs viena tema. Žurnalas “Istorijos”, taip pat neriboja savęs temos rėmais, tai ir tampa vieninteliu lygiaverčiu konkurentu Verslo klasei. Ko jis lenkia Verslo klasę?

Pirmiausia “Istorijos” numerio temai skiria ne vieną, o kelis straipsnius. Čia nėra vietų, kur per du puslapius viena iliustracija, su viena pastraipa. Na bet tai ir visi pranašumai. Dar daug redaktoriui Vytarui Radzevičiui reiktų pasistengti.

Pirmiausia temų įdomumas. NSO. Nejuokaujat? Aš jau perskaičiau visas knygas apie tai vos pradėjęs lankyti vidurinę mokyklą. Įžymių žmonių biografijos, pasakojimai apie koncentracijų stovyklų viskas istorijos mokykliniam kurse. Gal rašyti verčiau ko iš bendro išprusimo nežinom? Pasaulis keičiasi kasdien, gal verta rašyti apie tai, kas mūsų vaikams bus istorija?

Kai kurie straipsniai versti, bendradarbiauti su užsienio spauda. Niekada tai neatstos originalo (žinokit ir jūs Scientific American).

Kuriant žurnalą mišrainę, su įvairiausiomis temomis, skonio nederėtų gadinti kitokiais ingridientais. Čia randu straipsnį apie muzikantus, stiliuje tinkančiam Pravdai, o galiausiai priedą, grožinę literatūrą, vakaro paskaitymui. Susimildami, verčiau 10 ą kartą skaitysiu Antano Škėmos “Balta drobulė” (knyga man tikrai patiko),kai norėsiu grožines literatūros, o žurnale noriu ŽURNALO.

Ir paskutinis, bet svarbiausias dalykas. Tai man labiausiai patinka Verslo klasėje. Straipsniuose istorijas pasakoja ne rašantysis, o žmonės, sutikti atsitiktinai, susitarius, bet įvairus žmonės. Juk jie ir kuria istorijas. Deja “istorijose” to neradau.

Straipsnyje apie Osvenciną žurnaliste atvirai prisipažįsta gavusi pasiūlymą iš visą šį pragarą ištvėrusio žmogaus susitikti ir išklausyti jo istoriją. Bet ji rašo nesusitikusi, nes būtų nežinojusi ką jam pasakyti. Vietoje tuo susitinka su muziejaus direktoriumi ir aprašo jo darbinius rūpesčius apie tai kur pastatyti kokį stendą.

Kaip jums atrodo kieno ISTORIJA būtų buvusi įdomesnė?
—-
Daug prirašiau, einu verčiau žiūrėti filmą “moksliukų kerštas 3″ (per tv3) vistiek nedaug kas skaitys

Deja, bet Lietuvoje nėra pilietiškos visuomenės. Kaip sakė vienas užsienio apžvalgininkas – demokratiją sukurti galėjome per metus, laisvą rinką per tris, bet pilietinę visuomenę sukurti reikia kelių dešimtmečių.

Vakar startavęs atvirai.lt skelbiasi pilietiškos žurnalistikos portalu. Čia rimtai? Jau sukūrėm tokią visuomenę? Jo planai tokie dideli, kad visą turinį reiks skirstyti į šimtą kategorijų, informaciją turėsime atrinkti pagal savo regioną. Delfi net toks galingas nėra…

Melas Pirmiausia į akis krenta melagingas baneris, kuris sako “būk žurnalistas”. Deja, bet vien tik rašydamas į portalą žurnalistu netapsi. Kaip reglamentuoja valstybės informacijos įstatymas (ar koks ten) žurnalistas yra tik tas kas pasirašo sutartį su leidėjais. Taip, kad nemeluokite.

Registracija Nesutinku, kad turi leisti anonimams rašyti komentarus. Na taip be registracijos galima kurti turinį (pvz visiblogai.lt) tačiau jei jie nori eiti youtube keliu tebūnie. Abu keliai turi savų pliusų ir juos rinktis patiems projekto vadovams.
Tačiau ką ten žymėti prie profesijos? Tris vienodi klausimai, kam jų tiek daug? Aš juk tik scenos montuotojas, o jei dar būčiau bedarbis…
Dar pomėgiai ir dominančios temos – kai jų daugiau yra, pažymėti kelias išeina spaudžiant shift, tačiau ten reikia vesti su pele ir nieko nesigauna. Na pabandykite ir pamatysite.

Redagavimas Jokio html ar šiaip kodo, o kaip man youtube video dėti?

Randomakratija Labiausiai nervinantis dalykas. Tas pats ką norėjo padaryti vieno procento klubas. Sistema tokia – parašai super straipsnį, atsitiktinai atrinkti 10 vartotojų patikrins ar straipsnis super. Ir gavus tris teigiamus įvertinimus jis publikuojamas.
Vakar nukopinau vieną blogo postą. Turbūt iki Šv. Velykų reiks laukti kol gausiu tuos 3 įvertinimus. įtariu, kad visi ten užsiregistravo šiaip sau ir niekam neįdomu ką nors vertinti.
Taip, kultūros ribas, kad kontroliuotų kas yra gerai reikia, bet utopiška apie tai svajoti. Jei vartotojai bus per griežti, tai jau virs cenzūra. Jei per švelni, tai bus proga suinteresuotoms pusėms apsimetant piliečiais formuoti sau palankią nuomonę.
Tačiau leidus bet kam bet ką rašyti viskas virs deflio blogu – spamo duobė.

Kas rašys? Čia įdomiausia. Ar bus ten pastovių rašytojų? pvz. kodėl turėčiau ten rašyti? Reklamuojant savo tinklaraštį? Na taip vieną ar du kartus. Pasiskųsti ko nors? Na taip vieną ar du kartus išsilieti galima. Bet kas pastoviai rinks naujienas šiam portalui. Jei tai atlieki profesionaliai, tai ir rinksiesi profesionalo karjerą, kur gausi pinigus. Tikiuosi supratot mane – arba atvirai.lt mokės už kūrybinį darbą (strp. rašymą) arba tegul kreipiasi į moksleivių žurnalistų būrelius. Jie dar patys pamokės, kad tik išspausdintų jų straipsnius

Ar verta? Jei rimtai, tai labai įdomus projektas. Galėčiau net kokį darbą apie jį parašyti, tiek daug diskusinių klausimų – ar pilietiška visuomenė turi save kontroliuoti, kaip tai daryti ir t.t. Bus labai įdomu stebėti šio projekto eigą. Atsakymas į klausimą – ar projektui pasiseks, atsakys ir į klausimą ar turime pilietišką visuomenę.

Per savo gyvenimą stebėjau nė vieno tokio projekto, kuris skelbiasi leidžiantis visiems skelbti savo nuomonę eigą. Visi jie žlugo, nes neatsirado kas rašytų. Čia ne youtube nuorodą nukopijuoti į vaizdelis.lt …

Pats asmeniškai lieku prie nuomonės, kad pilietišką žiniasklaidą kurs tinklaraščiai. O atvirai.lt portalas, kaip tik griežtai pabrėžė, kad čia negalima rašyti, kaip į asmeninį dienoraštį. Pliusas dėl didelės auditorijos nublanksta irgi. Visada maniau, kad pilietiškumas prasideda nuo asmeninės nuomonės, laisvos ir neredaguojamos, o masė niekada nebuvo pilietiška.

Update: į temą vz.lt straipsnis

“Štai čia, va šitas” – pabaksnojau pirštu į langą, kad kioske sėdėjusi moteriškė suprastų ko aš noriu. Atsikėlusi nuo kėdės jį paėmė vitrinoje tuomet kabėjusį vienintelį žurnalo numerį. Pagaliau jis atsidūrė mano rankose – “Pasaulis 2008 metais”. Apie šį žurnalą svajojau nuo to laiko, kai perskaičiau Arnoldo bloge pagyrias jam. Taip pat, per vieną jaunimo NVO konferenciją, vykusią prabangiame viešbutyje skaičiau The world in 2007 leidinį, o dabar šį kasmetinį the economist žurnalą galiu skaityti lietuviškai. Ir kas sakė, kad stebuklų nebūna.
Iš pradžių galvojau, kad viskas dėl ko reiks nerimauti tai “Vilniaus diena” media grupės, kurie išleido šį žurnalą, vertimo sugebėjimai. Deja, bet jie dar sugalvojo pripaišyti papildomą, apie Lietuvą skyrių. Vis dėlto gėdos sau Vilniaus diena žurnalistai nepadarė, žinoma tokio pat griežto ir įžvalgaus economist lygio nėra, bet palyginus su tuo kas matoma visoje Lietuviškoje žiniasklaidoje, jų pačių parašyti analitiniai straipsniai tiesiog neįkainojami. Jei Vilniaus diena nuolat rašo tokiam lygyje, nuoširdžiai pavydžiu Vilniečiams tokio laikraščio.

Na o senas geras economist ką jis galėjo gero parašyti? Tik tą patį dėl ko jį pamilau, dar skaitydamas 2007 m. apžvalgą – jo nuostabus, man nuotaiką visiems metams pakeliančios pesimistinės nuotaikos. Visas apžvalgas galima būtų sutrumpinti pasakant – neišvengiamai artėja krizė, nieko gero nebus.

Trūksta problemų? Skaityk “Pasaulis: 2008 metais” ir rasi dėl ko nerimauti.

Nerimauk dėl Europos. Rytų Europoje lėtės ekonomika, trūks progreso, reikės švietimo reformų ir vis dar nebusim konkurentai vakarams.
Nerimauk dėl Didžiosios Britanijos. Premjeras leiboristas Gordonas Brownas varžysis su konservatorių lyderiu Davidu Cameronu. Ar ras Britų armiją naujų šauktinių ir pinigų naujai technikai? Neišvengiamai ateis DB ekonomikos nuosmukis.
Nerimauk dėl JAV. Demokratai ateina į valdžią. Nekilnojamo turto burbulas sprogs ir čia, atsiras daug benamių, sumažės vartojimas. Indėnų gentis užsiims ginčais dėl valdomų kazino pelnų.
Nerimauk dėl Amerikos. Artėja sunkus laikai radikalioms ir populistinėms Lotynų Amerikos vyriausybėms. Emigrantai giminaičiams į Lotynų Ameriką nebesiųs tiek daug pinigų. Kanada taps pacifistais.
Nerimauk dėl Kinijos. Su olimpiada Kinija susilauks gausybės kritikos, bet ištiesių juk jie tik pavydi. Kinijos ekonomika toliau augs, bet keista akcijų rinka kris žemyn. Pasaulis netik bus pilnas kiniškų prekių, bet ir Kiniškos kompanijos sieks tapti pasaulinėmis ir varžysis su žymiausiais prekių ženklais.
Nerimauk dėl Azijos. Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-ilas paskelbs savo įpėdinį. Pakistane sąmyšis, o Šri lanka laimės karą prieš Tamilus. Japonijoje chaosas dėl prarastos paramos vyriausybei.
Nerimauk dėl artimųjų rytų ir Afrikos. Izraelis bijo, palestina išseko ir paskutinis šansas taikai. Jei ne Amerika, tai Izraelis kariaus su Iranu. Irakas toliau klampins Ameriką, šį kartą bangas kels Kurdai, o Sunitų ir Šiitų ginčai ves Iraką į pasidalijimą. Afrika ir toliau skurs, nesivystys nei verslas, nei didės užsienio investicijos, užtat didės teroras ir mirtys.

O dar rasite dėl ko nerimauti verslo, finansų ir mokslo srityse. Visas apžvalgas rašo tos srities specai, tarkime apie Japonijos vyriausybės krizę – Japonijoje dirbantis the economist korespondentas. Be viso to dar žymių pasaulio asmenybių.
Visa tai įvilkta į rimtą, taupių ir neįsišokantį dizainą, paskanintą trumpomis, šen bei ten pamestomis žinutėmis. Delikatesas.

Ar verta? Na ieškant visada galima prie ko prikibti. Kodėl, kalbant apie Iraną vėl nutylėtas JT išvados, kad ši šalis tik gali pasvajoti apie branduolinį ginklą, dėl savo menkos ekonomikos. Tik vienas puslapis Afrikai, kai ten vykstantis neramumai reikalauja ypatingo mūsų dėmesio. The economist lieka economsit ir gal 80 proc. viso žurnalo turinio skirta ekonomikai, verslui ir kitokiems skaičiukams. Tačiau ir likę 20 proc. parodo visą politikos žavesį – santykių, interesų derinimą, laviravimą tarp konfliktų.
Sąžiningai žurnalo leidėjai trumpai supažindina su tuo kaip jiems sekėsi nuspėti 2007 metus. Daug teisingų spėjimų, bet ir daug ko nenumatė. Tačiau ir visas įdomumas dingtų jei taip lengvai viskas būtų nuspėta. Tai lyg apskaičiuoti ėjimai šachmato partijoje. Niekada nežinai kokį suktą manevrą atliks varžovas, tačiau žaisdamas be nuspėjimo keliais ėjimais į priekį tu iškarto busi pasmerktas pralaimėti.
Ir neką svarbesnis dalykas – žurnalas tekainuoja 20 lt (!!!) Jis sutaupo ne tik jūsų pinigus, bet ir laiką. Na taip 164 gausios informacijos žurnalo puslapius ne iškarto perskaitysi, man prireikė kūčių ir dviejų Kalėdų, kad tingiai juos įveikčiau. Tačiau čia rašoma tik svarbiausia informacija ir ypač glaustai ir aiškiai. Nė vienas sakinys nėra be reikalo, kiekvieną jį atskirai paėmus galima drąsiai cituoti. Jeigu ligi šiol nieko nenutuokėt kas dedasi pasaulyje žurnalas iškart viską paaiškins ir dar bus rodyklė suprasti ateinančius įvykius.

Taip pat apie tai rašė: http://www.legitum.lt/irasas/2007-12-07/pasaulis-2008-metais/

Reklama ir POPsas
Jau antras numeris kuriame pirmasis straipsnis reklamuoja Algirdo Karaliaus seminarus. Na netiesiogiai, bet imamas interviu iš jo ar iš jo boyfriendo Bodo ir užsimenama apie tuoj įvyksiantį jų seminarą.
Taip norsi pabėgti nuo to viso Popso ir perskaityti ką nors kitu kampu, o čia vėl grįžtama atgal. Dar taip kvepia užsakomais straipsniais… Kita vertus pats rašiau, kad motyvacija lygiai svarbi kaip ir informacija, tad galima tokius straipsnius įvardinti ir kaip pliusą.

Taupumas ir veidai
Taigi pradžioje visada žurnalus vartome ir vertiname dizainerių talentą. Turiu padėkoti žurnalo leidėjams – jie supranta taupumą, žurnale sunkiai rasi tuščių vietų. Jos užkimštos tekstu ar šykščiai jį iliustruojančiais grafikais ir pašnekovų nuotraukom. Čia ne koks “Panelė” žurnalas, kad galėtum jį nusipirkti ne skaitymui o tik nuotraukų peržiūrai. Jeigu vis dėlto jas peržiūrinėsi, tai pamatysi vieną ir tą patį veidą – kostiumuotus tvarkingus vyriškius ar moteriškes. Šis žurnalas apklausia daugybę investicijų ekspertų, dirbančių bankuose ar investiciniuose fonduose. Nors mirk niekur kitur Lietuvoje nerasi geresnių patarėjų.

Vienai rubrikai keli vardai
Žurnalas bando atsakyti į vieną vienintelį klausimą -”Kur investuoti?”. Jau minėtieji tvarkingi ponai patarinėja apie įvairiausius galimybes – pvz. investuotis skolinantis, aptaria kaip sekasi įvairioms rinkoms, bando prognozuoti ir t.t. Informacijai atskirti turi šias rubrikas – “Įdarbink pinigus”, “Kur investuoti”, “Vertybinių popierių birža”, “Rezultatai”. Tik pastaroji rubrika, kur aptariami eksperimentiniu tikslu stiebiamos individualios investicijos skiriasi nuo kitų. Likusios net skamba vienodai ir yra apie tą patį – kur investuoti.
Ar nebūtų geriau kaip nors ryškiau atskirti straipsnius? Tarkim – fondai, akcijos.

Gal nemokamų paskaitų?
Kas tikrai faina, kad žurnalo redakcija rimtai užsimojo šviesti tautiečius investicijų klausimu. Be žurnalo leidimo jie organizuoja ir paskaitas. Nemokamas paskaitas!!!! Pats sudalyvavau Klaipėdoje vykusioje JT vadovo Mariaus Dubnikovo paskaitoje ir likau sužavėtas, kaip Marius Dubnikovas galėjo akimirksniu nupasakoti kas dedasi šalies rinkoje, vien įvardinus bet kurią pasaulio šalį. Tuomet nusprendžiau, kad privalau žinoti viską apie pasaulio rinkas, nes tik tuomet suprasiu pasaulio politiką.
Žinoma, jeigu tokia paskaita nepasikartos, tai galima bus įvardinti žurnalo rinkodara. Mano idealus variantas – kas mėnesį po paskaitą (bet mokamos) ir dar diskusijos. Susiformuotų kaip ir skaitytojų klubas..

Ar verta?
Jei nesigaudote investicijose, tai nesijudinkite – viską kas rašoma suprasite (juk net aš suprantu), nes “Investuok” rašomas paprastu ir lengvu stiliumi apie svarbius dalykus.Turbūt geriausiai į klausimą ar verta jį skaityti atsakytų tie kurie jau investuoja. Jei 7,97 Lt (prenumeratoriams – 6 Lt) kas mėnesį 58 puslapių žurnalui padėtų turėti daugiau santaupų, investiciją į žurnalą apsimokėtų. Jei ir nepavyktų padidinti santaupų, tai kaltinti reiktų tik save. Žurnalas už nieką pats neinvestuos. Jis parduoda tik informaciją, o kaip ta informacija pasinaudosite jau jūsų pačių reikalas.

Mano vertinimas – 5/5

To pavyzdys yra jau kuris laikas leidžiamas žurnalas apie web 2.0 naujoves “Blogger & Podcaster“, turintis unikalią žurnalo internete skaitymo programą. Nors laišką apie šitą jų numerį gavau dar lapkričio pradžioje, bet kol dar nepasirodė naujesnis žurnalo numeris aptarkime lapkričio mėn. numerį, kol kas naujausią jų numerį.

Puslapių vertimas lieka ir kompiuteryje
Paspaudus šią nuorodą patenkate į specialią, žurnalo skaitymui skirtą programą. Jei tik kas nors gali pakeisti tikro, popierinio žurnalo skaitymą, tai tik ši programa. Jūs nieko neprarandate – matote visą sumaketuotą žurnalą po du puslapius, kaip ir realybėje. Galite vartyti puslapius, virtualiai puslapiai ne tik lenkiasi lyg iš tikrųjų būtų verčiami, bet ir girdisi vertimo šnaresys . Norėdami skaityti tekstą jį galite pasididinti iki jums patogaus dydžio ir su pelė valdyti matomas vietas.
Deja, bet ir reklamos patobulėjo jos tapo video arba audio formato, bet lengvai jas galite sustabdyti ir jų neklausyti/nežiūrėti.

Klausytis įdomiau?
Lietuvoje nėra tokie populiarūs Podcast, jei dar nežinote tai tas pats kas blogai tik visas tekstas įrašytas į audio. Lyg radijo laidos, bet vėl jas kuria patys piliečiai. Įdomų kaip Lietuvos kalbininkai išradę žodį tinklaraštis reikalaują vadinti podcast’us? Balsaraštis? Na neesmė. Skaitant žurnalą, kuris  stengiasi po lygiai skirti dėmesį tiek podcast’ams tiek tinklaraščiams tampa aišku, kad pasaulio masto jie lygiai dalinasi įtaką. Lapkričio mėnesio žurnale galima rasti daug nuorodų į įdomiausius podcast puslapius, bei patarimų su kokia aparatūra geriausi kurti podcast’us ar kaip iš jų užsidirbti.
Svarbiausia ką norėjau pasakyti tai, kad žurnalas gerbdamas podcast’ininkus visą žurnalo tekstą savo Blogger & Podcaster interneto puslapyje leidžia perklausyti audio formatu.
Nors pusė žurnalo įdomumo sudaro jame matomi vaizdai, tačiau dabartinėms kapitalistams, kurie mėgsta vienu metu dirbti kelis darbus ir neturi laiko skaitymui, dirbant ką nors kitką klausyti kaip auginti auditoriją savo tinklaraščiui būtų kaip tik tas.
Beje ir pats žurnalas atskirai rašo ir nuosavą blogą ir kurią savus podcast’us.

Pasaulio WEB 2.0. pulsas
Dabar nebereikia naršyti po krūvas užsienio tinklaraščių ir puslapių, kad sužinotum ko gyvena pasaulio tinklaraštininininkų bendruomenė. Pirmuose puslapiuose, šone trumpos žinutės informuoja apie svarbiausias konferencijas, IT gigantų sprendimus susijusius su tinklaraščiais ir podcast’ai. Panašų maketo sprendimą kažkada dariau ir maketuodamas savo mokyklos laikraštį. Trumpos ir tik su svarbiausios informacija žinutės sutaupo daug laiko. Norintiems žinoti šviežiausias naujienas, nuolat yra atnaujinamas žurnalo tinklalapis. Be to pačiame žurnale galima rasti krūvas nuorodų į įdomiausius pasaulio tinklaraščių ir podcast’ų projektus.

Patarimai ir istorijos
Žurnalą priskirčiau prie mišrių žurnalų kategorijų. Žinoma pats tokią kategoriją išgalvojau, bet universalus žurnalas geriausiai jai tinka. Jame be naujienų galima rasti istorijų. tinklaraštininkų sėkmės istorijos, pasakojant jų “karjerą”. Interviu su įdomiausių projektų autoriais, kad ir viršelio mergina Arianna Huffingston. Aptariamos bendruomenės problemos, bei turbūt svarbiausia žurnalo misija – patarimai skaitytojams, kaip tobulinti savo projektus. Vienu iš svarbiausiu lapkričio mėnesio patarimų tinklaraštininkams yra kaip kurti savo tinklaraščio rašymo kalendorių.

Ar verta skaityti?
Nors 49 žurnalo puslapius sudaro ir gausi reklama, bet paskaityti kaip ir paklausyti yra ką. Žinoma dažnai patarimai būna nenaudingi, informacija neaktuali, istorijos net nuobodžios, bet kaskart perskaitęs šį žurnalą pasisemiu naujų idėjų saviems projektams. Jei jaučiatės išsekęs, gal net susirgęs blogodepresija (tinklaraščiodepresija?), nekyla naujų minčių jums būtinai reikia susipažinti su šiuo žurnalu.

Beje žurnalas skelbiasi rašantis apie naujausią šio amžiaus media. Visus laikraščius ir žurnalus pakeis vien tik tinklaraščiai ir podcasta’ai, o lygs matyt tik tokie šiuos media kanalus aprašantys žurnalai? Sunku tuo patikėti? Skaitant žurnalą atrodytų, kad jau dabar taip yra.

Mano vertinimas – 5/5

Kad esame krepšinio tauta, kad čia krepšinis antra religija yra šnekama dažniau nei valgoma. Tačiau realybėje be gerai žaidžiančių krepšininkų nieko daugiau neturime. Be interneto portalų (kad ir krepsinsi.net) neturime jokios krepšinio žiniasklaidos. Padėtį nusprendė taisyti naujas, lapkričio pradžioje pasirodęs krepšinio žurnalas “Mūsų krepšinis“, kuris save drąsiai įvardino pirmuoju Lietuvoje rimtu žurnalu apie krepšinį . Hm .. kažkodėl jį perskaičius labiau nei naujienos apie krepšinį man įstrigo galvoje koks geras yra Lietuvos krepšinio fondas (LKF), beje iš jo pinigų ir leidžiamas šis žurnalas.

Dizainas pranoko stilių
Žurnalo dizainas yra nepakartojamas. Galiu sakyti vienas iš geriausių kokių mačiau. Visa paslaptis paprastume. Jokių visą puslapį užimančių nuotraukų ir kitų pribambasų. Tiesiog patogiai akims išdėstytas tekstas, kelios gražios foto ir temų viršuje surašymas.

Nors straipsnius rašo rimti žmonės, o redaguoja pats Linas Kunigėlis, bet vistiek beskaitydamas pasijutau pradinių klasių mokytoju, kuris skaito savo auklėtinių parašytus rašinėlius apie tai kodėl jie myli Lietuvos krepšinį. Straipsniuose iš nieko bandoma išspausti ko daugiau, dažnai kartojant tas pačias frazes “įspūdingai pasirodė, kaip džiugu, begalę neišdildomų įspūdžių” ir t.t. Šitie epitetai beskaitant sukuria įspūdį, kad viskas mūsų Lietuvos krepšinyje yra tobula, o išėmus juos lieka labai mažai naudingos informacijos.

Švietėjiškas žurnalas apie krepšinio užkulisius?
Žurnalo temos, taip pat paprastos, kaip ir dizainas. LKF naujienos, Lietuvos teisėjų asociacija, Lietuvos trenerių asociacija ir visų Lietuvos krepšinio lygų apžvalgos. Atrodo žurnalo leidėjai nori, kad jis būtų skaitomas visų, kas tik susijęs su krepšiniu, tad apie visus ir rašo Idėja tikrai būtų sveikintina, juk ir patiems krepšinio fanams įdomu būtų paskaityti apie tai ko nemato žiūrėdami krepšinio transliacijas.

Deja, realiai naudingu straipsniu galėčiau pavadinti tik straipsnį, kurį parašė beje ne lietuviai, o Floridos universiteto treneriai apie savo išrastą Pozicinį Puolimą. Straipsnis išverstas iš “Fiba Assist Magazine”. Pats jau seniai svajojau perkąsti ir įgauti bent elementarias žinias apie krepšinio derinius. Prisipažinsiu – straipsnis man pasirodė per sudėtingas, bet jau įsivaizduoju, kaip smulkiai aprašytas pozicinio puolimo technikas, padėjusias Floridos universiteto treneriams laimėti NCAA, analizuos krepšinio profesionalai.

Kiti, jau lietuvių, straipsniai nuvylė ne tik stiliumi, bet ir netiksliomis antraštėmis. Pavyzdžiui straipsnis pavadinimu “Sporto renginių vadyba: visapusiškos naudos siekimas” iš tikrųjų tik pasakoja apie sporto arenas ir kaip visuomenei apsimoka, kad iš jų pinigų jos bus pastatytos” Straipsnis pavadinimu “Teisėjai – Lietuvos krepšinio istorijos dalis” yra tiesiog interviu su K.Pilipausku apie teisėjo darbą Europos vyrų krepšinio čempionate.

Lietuvos lygų apžvalgos yra sveikintinas dalykas, nes tikiu, kad mažesnes lygos nesusilaukdavo didelio dėmesio, o čia turės net visą puslapį respublikiniame žurnale. Tiesa žurnalas vadinasi “mūsų krepšinis”, o mūsų krepšininkų yra ir NBA ir Eurolygoje. Deja apie tai nieko pirmame numeryje nerašoma ir tikiu, nebus rašoma ateityje, nes juk čia nepasigirsi kaip šauniai dirba LKF. O kad žurnalas skirtas pagirti LKF darbą akivaizdu, kaip akivaizdu jog Šaras nelaimės NBA žiedų.

Tegyvuoja LKF
“Kieno pinigai, to ir muzika” – posakis kaip niekas kitas gerai nusako padėtį Lietuvos žiniasklaidoje. Jau senai nebeskaitau Lietuvos ryto leidžiamo žurnalo “Krepšinis”, nes kai laikraštis įsigijo krepšinio klubą, turbūt nebereikia sakyti ką šis žurnalas proteguoja. O juk norisi objektyvumo. Iš LKF pinigų leidžiamo “Mūsų krepšinis” žurnalo objektyvumo irgi nereikia tikėtis. Ne, tai aš suprantu, kad yra toks dalykas kaip viešieji ryšiai ir galbūt LKF norėjosi apie save priminti. Bet tuomet viską galėjo padaryti ir subtiliau, o dabar lyg skaitytum žurnalą išvien LKF užsakytų straipsnių. Gal vertėjo žurnalą tiesiog pavadinti “Tegyvuoja LKF”? Pirmas interviu iškart su LKF prezidentu V.Garastu, kuriame jo, kaip tėvo Stalino nuotrauka ir pagyrūniškos kalbos, pvz. “likvidavus vyrų rinktinės rėmimo fondą atsirado daugiau lėšų”. Giriasi ponas Garastas ir jaunųjų krepšininkų pergalėmis, tik matyt dėl senatvės pamiršo pasigirti savo drąsią poziciją, kai Ispanai apkaltino mūsų jaunuosius krepšininkus sukčiavimu.

Asmeniškai nežinau ar beskaitysiu žurnalą, nes gaila man bus mokėti 5,50 lt už nors ir be tikros reklamos (tik LKF rėmėjų logotipai yra) , bet 30 puslapių reklaminių straipsnių turintį žurnalą. Ar toks “rimtas” žurnalas tikrai, kaip jo kūrėjai mano bus naudingas Lietuvos krepšinio visuomenei? Pažiūrėsime. Bent jau LKF tikrai bus naudingas.