Churchill.lt

Jeigu Islandija ligi šiol jums buvo šalis, kuri yra bankrutavusi ir nepriklauso Europos sąjungai, tai vieno punkto greitai jau gali nebelikti. Ne, žinoma, kad ne, iš bankroto jie neišlipo, bet prašymą įstoti į Europos sąjunga oficialiai Islandija jau pateikė. Lietuva tam jau besąlygiškai pritaria. (foto – Islandijos premjerė Johanna Sigurdardottir)

Kodėl Islandija bankrutavo

Jei Islandija tikrai įstos į ES tai taps jos istorine data ir dėl visko bus kalta kita istorinė data – 2008 spalio 9 d. Tądien Islandija bankrutavo. Gal ir netikslu sakyti bankrutavo, nes žmonės ten vis gyvena, bet valstybė tiesiog turėjo daugiau skolų nei buvo verta. Beveik 10 kartų daugiau. Tai kitaip nei bankrotu ir nepavadinsi. Ir dėl to kalti jų bankų bankrotai. O kas bankų bankroto kaltas jau sunku sakyti, matyt reiktų analizuoti daug ataskaitų ir bankų finansinių veiksmų, ko aš tikrai negaliu padaryti. Perskaičiau viską ką apie tai radau užsienio spaudoje, bet niekas taip giliai irgi nesikapstę. Tad nekeista, kad yra manipuliuojama tikrosiomis bankroto priežastimis. Businessweek kaltina pačius Islandus ir jų naivumą užvaldyti Europos vertybinius popierius,kiti kaip Richard Portes iš Londono verslo mokyklos mano, kad Islandijos bankai nekalti ir tiesiog jiems labai labai nepasisekė. Ir dar trečia, jau labiau konspiracinė, nuomonė, kad Islandijos bankai tyčia buvo privesti prie bankroto konkurentų iš Skandinavijos šalių. Bet viskas nuo pradžių.
Dar prieš tą nelemtingą spalio dieną, Islandija buvo pirma valstybė pasaulyje pagal vienam žmogui tenkančią šalies BVP dalį. Maža, vos 300 000 gyventojų turinti sala pasiekė utopiją – nemokamas mokslas, sveikatos apsauga, dideli atlyginimai ir aukšta gyvenimo kokybė. Tai jiems pasiekti padėjo gamtos ištekliai ir žuvininkystės verslas. Tačiau atėjusi nauja verslininkų karta manė, kad to negana ir laikas atrasti naujus gero gyvenimo šaltinius. Ir jų ieškojo ne Islandijoje, bet Europoje. Pasibaigusi bankų privatizacija atrišo jų planams rankas ir jie pradėjo šturmais investuoti į Europos verslo rinkas. Pinigus investicijas jie skolinosi iš D.Britanijos “wholesale funding” fondų. Įdomus fondas sudarytas iš viešojo sektoriaus, kaip savivaldybių pinigų ir skolinimuisi nereikalavęs garantijų, užteko tik pasitikėjimo. Tuo metu turtingos Islandijos bankai pasitikėjimo matyt turėjo. Gavę pinigų jie masiškai investavo į vertybinius popierius, nekilnojamą turtą, akcijas, pradėjo kurti naujas įmones, padalinius, rinkti užsienio gyventojų indėlius, pirkti futbolo klubus. Investavo viską ką galėjo, net savo Islandijos gyventojų pensijų fondus.

Taip vos praėjus vos keliems metams beveik visą Islandijos bankų turtą sudarė užsienio kapitalas. O tai jau savaime prognozavo bėdą. Tada atėjo pasaulinė krizė, infliacija, deficitas, vertybinių popierių nuosmukis palietė Islandijos bankus ir kai staiga – niekas nebeskolino jiems pinigų investicijoms. Kranas buvo užsuktas, bankai negalėjo įgyvendinti savo planų, viskas pradėjo griūti ir bankai vienas po kito bankrutavo, žemyn kartu su savimi nusinešę šalies ekonomiką ir tūkstančius žmonių palikę be galimybės atsiimti savo indėlius, bankai paliko tik 100 milijardų JAV dolerių skolą. Kai tuo metu visas valstybės metinis BVP tesiekė 13 milijardų JAV dolerių. Tada premjeras ir paskelbė kad šalis bankrutavo.

Nors manau tiksliau būtų sakyti buvo arti bankroto. Uždaryta akcijų birža, krona žlugo, uždrausti visi tarptautiniai pinigų pervedimai. Šalis ėmėsi gelbėjimosi plano. Priimtas naujas bankų valdymo įstatymas, nacionalizuoti bankrutavę bankai, iškarto kreiptasi į tarptautinį valiutos fondą dėl paskolos. TVF suteikė 10 mlj. paskolą, Skandinavijos šalys kartu suteikę dar 2 mlj. JAV dolerių paskolą. Tuo buvo negana ir tuometinis premjeras Geir Haarde net svarstę galimybę priimti paskolą iš, jo žodžiais tariant, naujų draugų Rusijos, kuri padėtų sustiprinti krona. Ačiū Dievui Nato narė Islandija susiprotėjo nesiimti šio politiškai nekorektiško veiksmo. Beje Rusijos atsiradimas čia labai įtartinas. Siūlau pasiskaityti jei įdomu Islandijos blogerio straipsnį apie tai kaip vietiniai bankai buvo apvogti ir į tai įsipainiojo Rusijos Mafija

Tuomet nuo milžiniškų skolų gelbėtis buvo pasirinktas kitas planas – pereiti prie Euro. Ką beje TVF siūlė Islandijai padaryti dar prieš šį bankrotą.

Tačiau Islandijai Europos komisija nesuteikė ypatingų sąlygų ir pasakė, kad Euro jie neįsives kol neįstos į Europos Sąjungą. Tada patys Islandijos gyventojai ėmėsi gelbėjimosi veiksmų ir padarė revoliuciją – pirmą kartą po daugelio metų į valdžią išrinko socialdemokratus, kurie pažadėjo šalį atvesti į Europos sąjungą.

Europos sąjunga – geriausias iš blogiausių variantų ?

Šio mėnesio 16 dieną Islandijos parlamentas ne taip lengvai priėmė sutarimą kreiptis dėl narystės ES. Vos 5 balsais socialdemokratai sugebėjo įveikti savo opoziciją ir akivaizdu, kad šiuo klausimu Islandijos partijos pasidalino į dvi stovyklas.

Konservatorių-Nepriklausomybės Islandijos partija 14 paskutiniųjų metų valdžiusi šalį ir taip ir niekada nepasiryžusi derėtis dėl narystės ES, net po šios finansinės krizės lieka prie savo pozicijos nepritarti narystei. Jie išlieka prie nuostatos, kad geriausia ir toliau su Europa palaikyti santykius tik per Europos bendrijos rinką.

Turbūt didžiausią baimę jiems ir visai Islandijai kelią žvejybos kvotos apribosiančios menkių ir banginių žvejybą. Islandija jau ir taip turėjo ilgus menkių karus su Didžiąją Britaniją, po kurių Islandija išsikovojo teritoriją aplink savo šalį, kur neribotai gali žvejoti. Po įstojimo į ES to nebeliks, nes dėl konkurencijos įstatymų bus ribojama kiek Islandijos žvejai gali sugauti žuvų ir kiek eksportuoti. Tai tikrai jautrus klausimas Islandijai, nes žuvininkystė jiems yra svarbiausias pragyvenimo šaltinis, kaip Norvegijai nafta ar Šveicarijai bankai. O dabar po bankų bumo pabaigos, daugelis naujai iškeptų bankininkų vėl grįžta prie savo buvusių profesijų – viena iš jų žvejyba. Tai taip pat turėtų būti sudėtingiausiu klausimu derybose dėl narystės ES.

Islandijos viena iš valdančiųjų partija Žaliųjų judėjimas taip pat nepritaria narystei ES, nes baiminasi ES kontrolės į gamtinius šalies išteklius.

ES narystės priešininkams pavyko pasiekti tai kad parlamente maža persvara, bet priimtas įstatymas, kad galutinį žodį dėl narystės tars Islandijos gyventojai šalies referendume. O tai ES šalininkams gali pakišti koją, nes pagal dabartines apklausas tik 39 proc. Islandijos piliečių pritaria narystei ES, tiek pat nepritaria ir tik daugiau nei pusė pritaria pradėti derybas dėl narystes. Turbūt lemiamą persvarą referendumo rezultatui ir visam narystės procesui lems derybose iškovotos kvotų sąlygos.

Su ta sąlyga, kad derybų metu pavyks iškovoti mažas kvotas ir palikti geras darbo sąlygas ir teises vietiniams verslininkams narystei ES pritarė opozicinė progreso partija, kuri ir padėjo Socialdemokratams surinkti parlamente reikiama balsų skaičių.

Kodėl ES šalininkams narystė ES yra svarbi?

Pirmiausia jie tikisi ekonomikos stabilumo. Nežinau kodėl jie tiki, kad ES gali būti tuo ekonomikos stabilumu ir saugikliu nuo permainų pasaulio rinkose, nes tarkime ir Latvija yra ES narė, bet taip pat kaip Islandija skolinasi iš TVF. Premjerė išreiškė norą įstojus į ES sumažinti valstybės deficitą, kuris dabar siekia 170 milijardų Islandijos kronų. Islandija taip pat turi ribotą laiką – tik iki 2015 m. grąžinti milijardines TVF paskolas, esant deficitiniam biudžetui jie net negali svajoti apie tai.
Kitas ir turbūt pats svarbus argumentas kodėl Islandus vilioja ES gelbėjimosi korta žinoma yra Euras. Dabartinė Islandijos krona yra perpus nuvertėjusi, nestabili, didina infliaciją, jei taip ir toliau vien dėl nuvertėjusios kronos gali padidėti valstybės skolos. Tačiau ir šis uždavinys bus sunkiai įgyvendinamas, dėl didelės infliacijos dabar Islandija neatitinka Matrico kriterijų. Beje Eurą gelbėjantis nuo krizės siekia įsivesti ir Lietuva, bent jau tokią poziciją per rinkimų agitaciją išsakė Dalia Grybauskaitė.

Tiesa svarbu pažymėti, kad optimizmas dėl ES šalies vedlei premjerei Johanna Sigurdardottir nesilieja per kraštus. Štai ką reuters žinių agentūrai iškarto po istorinio parlamento balsavimo:

‘We only have several bad choices. This is a task that will affect everyone and these are without a doubt the hardest choices I will have to make in my political career,

Taigi atrodo net premjerė sutinka, kad tai yra sunkus gelbėjimosi planas, bet nieko kito jiems nelieka. Socialdemokratai referendume dėl ES narystes turės ir slaptą ginklą -pensijų fondus. Visi dabartiniai pensijų fondai Islandijoje yra įšaldyti ir žmonės negali atsiimti jiems teisėtai priklausančių pinigų, nes jų pinigai buvo investuoti. Pensijų fondus valdančios įmonės pažadėjo vyriausybei, kad grąžins pinigus žmonėms su sąlyga … kad Islandija įstos į Europos sąjunga. Tikras šantažas ir ne kitaip.

Kokie Islandijos šansai?

Labai dideli jei tik žiūrėsime iš Europos pusės. Islandija yra laukiama. Tokią poziciją iškarto užėmę ES pirmininkaujanti Švedija ir įtakingos ES šalys kaip Didžioji Britanija ir Ispanija. Gal jos ir turi interesų žuvininkauti Islandijos teritorijoje, gal ir kitų interesų, bet svarbiausia, kad pritaria narystei. Tą jau padarė ir visų ES narių užsienio ministrai, perdavę Islandijos narystės prašymą svarstyti ES komisijai. Labiausiai spyriojasi Vokietija iš kurios pasklido kalbos, kad ES negali imtis gelbėtojų vaidmens. Tuo pačiu įtakingiausios ES nares Prancūzija ir Vokietija laikosi pozicijos, kad ES negali priimti naujų narių kol dabartinės narės nebaigs Lisabonos sutarties ratifikavimo. O tai irgi gali užtrukti…

Pagal bendrą tvarką šalis iš pradžių turi atitikti Kopenhagos kriterijus, dėl žmogaus teisių ir demokratijos lygio. Tą žinoma Islandija atitinka. Vėliau šalis gavusi kandidates statusą pradeda derybas, pagal sąjungos taisyklės šalis turi adaptuoti ES įstatymus ir pasirašyti stojimo sutartį dėl įsipareigojimų. O šitas etapas ir bus sunkiausias Islandijai, dėl jau minėtų žuvininkystę ir žemės išteklius ir eksportą reguliuojančių įstatymų. Taip pat lieka klausimu kas turi atlyginti Euopos gyventojų nuostolius investavus į Islandijos bankams priklausiusiu Icesaver fondus, kurie žlugo. Ar Islandija sumokės savąją dalį?

Islandija, kaip pirmininkaujanti Švedija ir ES komisaras plėtrai paskelbė, nebus leista greituoju būdu įstoti į sąjungą ir turės praeiti lygiai tokį pat etapą kaip ir visos pretendentės. Tačiau Islandija gali tikėtis greitesnio priėmimo, nes jau yra Europos bendrijos narė, priklauso šengenui ir turi adaptavusi 2/3 ES įstatymų. Kai kurie šaltiniai teigia, kad ji laikosi dar mažesnio skaičiaus įstatymų, tačiau tie ES įstatymai yra slidus dalykas, apie jų painumą išsamiai jau kartą rašę Nosemonkey blogeris

Čia, bent jau kol kas istorija baigiasi ir lieka laukti ES tarybos sprendimų ir derybų pradžios. Tačiau negaliu nepaminėti vienos šalies, kuri apsiima aktyviausios Islandijos narystes ES rėmėjos vaidmens, neriasi iš kailio, kad tai parodytų, jos užsienio reikalų ministras pirmasis viešėjo Islandijoje su žinia, kad jie remia Islandijos narystę. Ta šalis žinoma yra Lietuva.

Kokie Lietuvos interesai bendradarbiavime su Islandija?

(foto – Lietuvos Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas ir Islandijos prezidentas Ólafur Ragnar Grímsson

Klausiu to ne dėlto, kad esu savanaudiškos sielos ir man tik rūpi nauda sau. Iš tos nedidelės gausos ką apie Lietuvos užsienio politikos formavimą prieš ir po rinkimų sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė geriausiai išsiminiau pažadą, kad jos prezidentavimo metu Lietuvos užsienio politika bus formuojama tik pagal Lietuvos interesus. Vos Islandijos parlamentas nubalsavo dėl stojimo į ES greičiau nei kulkos greičiu Lietuva pradėjo skambinti varpais, kad mes remiam Islandijos norą.

Liepos 22 d. mūsų užsienio ministras telefonu Islandijos užsienio reikalų ministrui Ossur Skarphedinsson pareiškia, kad Lietuva rems Islandijos narystę ES. Jau kitą dieną Lietuvos seimas vienbalsiai priima rezoliuciją kviečiančią ES šalis paremti Islandijos narystę, Liepos 25 dieną Vygaudas Ušackas apsilanko Islandijoje ir susitinka su prezidentu (žiurėti foto), Islandijos užsienio reikalų ministru ir aptaria Lietuvos paramą Islandijai.

Savaime kyla klausimas – tai kokia ta Lietuvos pozicija. Ar mes aklai nesigilindami pataikūniškai remiam Islandijos norą ir skatinam savo koleges ES nares tą daryti ar vis dėlto turim savo poziciją tokiais čia diskusiniais klausimais, kaip žvejybos kvotos, Icesaving acount, Europos sąjungos plėtros strategiją, gal Islandijai reiktų tik leisti įsivesti Eurą ir t.t.?

Skaičiau visus pranešimus spaudai URM puslapyje, portaluose, skaičiau tą kelių sakinių rezoliuciją, ieškojau kur tik galėjau, net ministro V.Ušacko twitteryje, bet niekur nieko išsamiau neradau. Galbūt todėl, kad nieko ir nėra. Visuose viešuose pareiškimuose šitos paramos istorijoje n milijoninį kartų minimas vienas ir tas pats argumentas. Dar liepos 22 d. prieš net oficialų Islandijos prašymo stoti į ES paskelbimą Lietuvos užsienio reikalų ministras po telefoninio pokalbio su Islandijos URM paskelbė

„Kaip Islandija buvo pirmoji, kuri pripažino Lietuvos nepriklausomybę, taip Lietuva bus pirmoji, kuri besąlygiškai rems Islandijos siekį tapti ES nare“

.

Ir nuo to laiko nė vieno kito kaip tik šis argumentas nebuvo kartojamas. Ką tai reiškia? Ar ne per daug savo užsienio politiką grindžiam istorija? Juk ir ta pati Rusija yra pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę 1991 metais. Ar ne per daug mes sureikšminame tą pirmumą, kurį turi Islandija. Jau turėjome padėkos įvykius skirtus paminėti šį pripažinimą ir t.t., o dabar net nesvarstydami ir nediskutuojant besąlygiškai pripažįstam jų siekį tapti ES narė. Ir ką reiškia tas besąlygiškai? Mums nerūpi ES įstatymai, kvotos viską dėl ko turės derėtis Islandija, Kopenhagos kriterijai ir .t.t nuo šiol remsim besąlygišką ES plėtrą? Senosioms ir įtakingoms ES narės turbūt taip negalvos ir rūpės jiems ir kvotos ir kitos sąlygos, taip lengvai jie nepriims Islandijos ir gal jiems nepatiks tokia paleidūniška Lietuvos pozicija. Bet argi mums tūri rūpėti kokia ES kūrėjų ir senbuvių kaip Prancūzija, D.Britanija ar Vokietija nuomonės, juk jie Lietuvos nepriklausomybę pripažino vėliau nei Islandija. Turbūt Turkija dabar labai sielvartauja, kad Lietuvos nepriklausomybę pripažino ne pirmi, nes dabar ES būtų viena narė, kuri besąlygiškai remtų jų narystę sąjungoje.

Juokinga darosi ir labiau gilinantis į Lietuvos poziciją, nes perskaičius trumpą LRS rezoliuciją šiuo klausimu aiškėja, kad LR seimas ragina kitas ES šalis paremti Islandijos narystę motyvuodama, kad Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Kokia iš to nauda visai ES, rezoliucijoje neminima.

Dar įdomiau – V.Ušackas viešėdamas Islandijoje paragino visas Islandijos partijas vieningai remti narystę ES. Bet ar tai kartais ne jų vidinis ir atstovavimo reikalas? Kai net šalies gyventojai yra šiuo klausimu susiskaldę nieko keista, kad partijos šiuo klausimu pasiskirsčiusios ir ne V.Ušackui nurodinėti ką joms remti.

Ir pats didžiausias absurdas – pirmieji Lietuvos nepriklausomybę pripažino tuomet valdžioje buvę konservatoriai, kurie dabar nepritaria narystei ES. Ir atsidėkodami už tai mes Lietuviai remiam jų oponentų siekį stotį į ES.

Gilinantis dar labiau aiškėja tiesa, kad Lietuva nuo to laiko kai Islandija pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir užmezgę diplomatinius ryšius su mumis, nieko daugiau tarpusavio bendradarbiavime nepasiekė, nei ekonomikoje, nei politikoje. Tad ir esam ligi šiol priversti kartoti tą pačią dainelę apie pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. O dabar matyt maža Lietuva rado gerą progą pasireikšti ir susidraugauti su įtakinga šalim – Islandija. Tik ką darysime jei pati Islandija nuspręs, kad nenori stoti į ES, nežinia.

O V.Ušacko pareiškimai, kad Lietuva ir Islandija yra dvi seses, kurias kartu sunkmečiu vienai kitai padeda skamba nesmagiai žinant, kad visai arti mūsų yra kita sese, išgyvenantį sunkmetį, kuri nesulaukia tokių drąsių mūsų URM pareiškimų. Ir priešingai nei Islandija, ta sese yra pirma šalis pagal Lietuvos eksportą. Tačiau matyt mūsų URM akimis Latvija nėra tokia įtakinga, kaip Islandija…