Ką kriz*s metu turi išgyventi skurstančios šalys?
Kai net turtingiausios pasaulio šalys kalba apie savo finansines bėdas, ką tokiu metu turės išgyventi skurdžios pasaulio šalys, kurioms turtingos šalys skirdavo nemažą finansinę paramą. Pasaulinis bankas pranešia, kaip teigia AL Jazeera, kad šiemet skurstančios šalys vietoje 207 mlj. dolerių stokos 700 mlj. dolerių.
Kai pats sotus nesi, nelabai norisi dalintis su alkanu. Pasaulinis bankas šiemet irgi turės mažesnias įplaukas iš savo finansinių resursų. Šią pinigų stoką žinoma kaip ir Vakaruose pirmiausia patirs paprasti žmonės. Pasaulinis bankas apskaičiavo, kad vien dėl paramos stokos šiemet, skurdžiausiose šalyse. mirs 2 mlj. vaikų.
Netik paramos apkarpymą turės išgyventi šios šalys. Dėl kriz*s nebėra aktyvus tarptautiniai mainai, tad išvietinių gaminių ar šaltinių nebegaunamos pajamos. Vėliau tas pats scenarijus – mažiau investicijų, bedarbas, apkarpomas biudžetas ligoninėms, mokykloms…
Tarsi maisto ir naftos kriz*s smarkiai paveikusios ir vis dar jaučiamos skurdžiausiose šalyse neužteko. Vyriausybės, tikrai norinčios vesti savo šalis iš skurdo turi tikrą iššūkį.
Pasaulinis bankas norėdamas padėti sudarė specialų 2 milijardai dolerių paramos fondą. Iš jo pirmosios pagalbą jau gavo Armėnija ir Demokratinė Kongo respublika. Fondo pinigai skiriami atstatant infrastruktūrą, lyg injekciją merdančiam verslui. Armėnijoje tai sukurs 280 000 darbo dienų, nors pinigų suma nesiekia net puses to, kas Lietuvoje investuota į naują prekybos centrą.
Vilties gali teikti ir balandžio 2 dieną vyksiantis G20 susitikimas Londone, kuriame šeimininkausianti D.Britanija jau kuria pagalbos planą, pagal kurį turėtų būti sukurtas naujas paramos fondas remsiantis aiškią naudą atnešiančius projektus kaip “maistas už darbą”.
Tai bus irgi iššūkis išsivysčiusioms šalims. Ar jos laikysis politikos, kad kiekvienas gelbėjasi kaip moka? Ar priešingai patirtas sunkmetis leis mums labiau suprasti kitus ir kaip svarbu yra padėti vienas kitam. Kokiu keliu jus eitumėte?
