Churchill.lt

Kaip žinia D.Grybauskaitė nepritarė V.Baliukonio paskyrimui dirbti ambasadoriumi Ispanijoje, kaip prieš tai tam pritarė visi kas tik gali Lietuvoje ir Ispanijoje. O tai sukėlė šurmulį. Nebūčiau į tai atkreipęs dėmesį, jei ne metų Lietuvos tinklaraštininko p. Artūro Račo išsakytas požiūris įraše “Į ką spjaudo D.Grybauskaitė: apie prezidentės vaidmenį užsienio politikoje“. Savam bloge kolegai ir norėjau atsakyti šioje istorijoje man nesuprastas vietas. Bet pradžiai norėčiau įspėti, kad esu atitolęs nuo tų lietuviškų konspiracinių, karšto komentaro vertų, teorijų apie klanus grėsmes nacionaliniam saugumui ir t.t. Tad komentuosiu tik matomus ir akivaizdžius faktus.

Pirma tai mes turime Ispanijos šalį, kurioje legaliai ar nelegaliai dirba didžiulė dalis Lietuvos emigrantų. Ir čia jie susiduria su didelėmis problemomis. Tačiau iškarto ir pamirškime juos, nes vietinių lietuvių, su kuriais turės dirbti naujas ambasadorius, interesai skandale mažiausiai aptariami.

Čia turim ir LR respublikos vadovą – D.Grybauskaitę. P. Artūras Račas teisingai pastebi, kad pagal konstituciją ji turi pilną teisę nepritarti ambasadoriaus skyrimui. Niekas jos tikrai neįpareigoja automatiškai pritarti URM ar UR komitetui. Tačiau kaip politikė ar kaip kandidatė į šalies moralinius autoritetus jį yra įpareigota bent paaiškinti visuomenei ir savo rinkėjams Ispanijoje kodėl taip pasielgė. To labiau, kad prezidentė pareiškė, kad diplomato neskirs netik ambasadoriumi Ispanijoje, bet apskritai į jokias kitas pareigas. Ir štai jos viešai išplatintas paaiškinimas:

“Aš šio žmogaus tikrai niekur nesiruošiu skirti todėl, kad pažįstu jį ir turėjau su juo kontaktų kaip komisarė penkerius metus, ir aš tikrai tokio žmogaus neskirsiu iš savo asmeninio patyrimo”

KPŠ? nė vieno tikro argumento. Kas slypi po tais žodžiais “asmeninio patyrimo” Galėjo ir plačiau paaiškinti prezidentė, na pavyzdžiui – ” man būnant komisare V. Baliukonis pakvietę manę išgerti kavos, bet už kavą nesumokėjo ir pabėgo. Todėl jo niekada neskirsiu jokiom pareigom”

Gali būti, kad tikra problema čia yra ne V.Baliukonio skyrimas, o kažkieno savo pareigų pervertinimas įsivaizduojant jau esant diktatorium/ šventajam ar kam nors kitam kurio žodis lemiamas ir nereikalaujantis pasiaiškinimo. Tuo pačiu jei tikrai asmeniniai reikalai neleidžia skirti V. Baliukonio ambasadoriumi, kažkam reiktų atskirtį viešą pareigą – Lietuvos užsienio politikos formavimą nuo asmeninių reikalų.

Tačiau p. Artūrui Račui tai neužkliuvo, priešingai jis net pats už prezidentę parašo argumentus, cituoju: “D.Grybauskaitė, mano supratimu, duoda visiems suprasti, kad vien tik geros pažintys ir draugystė su reikiamais asmenimis ambasadoriaus posto anaiptol negarantuoja.”

Kitaip tariant viešas kaltinimas, kad V. Ušackas, Užsienio reikalų ministerija ir vyriausybė užsiima korupcija. Kokių žmonių pažintys ar ką nors konkrečiau geriausias Lietuvos naujas tinklaraštininkas nekomentuoja. Tačiau to buvo gana, kad jo skaitytojai ir istoriją besidominti visuomenė pamirštų prezidentės argumentacijos stoką ir sukurtų naują versiją – D.Grybauskaitė kovoja su V.Adamkaus klanu ir įsisenėjusią sistemą. Ir taip staiga D.Grybauskaitė laimi net palankumo ir reitingų augimo. Kas tapo gera viešųjų ryšių akcija, bet jeigu vien dėl reitingų ir šou Prezidentė aukojo diplomato karjerą, tai tai yra ne ką geriau nei versija dėl asmeninių santykių su V.Baliukoniu aiškinimosis.

Pirmiausia tai gerbiamieji, susimildami – kokie dar klanai? Ar Lietuvoje yra įregistruota įmonė, akcinė bendrovė, viešoji įstaiga – “Adamkaus klanas West side” Kas jos nariai, kokie jo tikslai, ką jie daro ir t.t. niekas negalėtų nei įrodyti nei pasakyti, nes na tai tik kažkokia migla.
Tuo tarpu pasakysiu kas tikra – V.Baliukonio patirtis. Nuo 2000 m. rudens, jis ėjo Lietuvos generalinio konsulo Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) pareigas, vėliau paskirtas laikinuoju reikalų patikėtiniu mūsų šalies ambasadoje Argentinoje ir tapo aukščiausio rango Lietuvos diplomatu, dirbančiu šioje šalyje. Nuo 2004 m. V.Adamkaus patarėjas užsienio reikalais (BNS) O tai ir rimtas argumentas, kad jis kylo karjeros laiptais ir vertas paskyrimo (na nebent nuo šiol Ambasadoriais neskirsime visų kas tik dirbo su V. Adamkumi).

Jeigu prezidentė tikrai kovoja prieš kažkokią klano tvarką skirti savus ambasadorius, tai ji tą galėjo padaryti ir profesonaliau. Na tarkime viešai paskelbti tvarką, kad nuo šiol ambasadoriais bus skiriami tik tiek ir panašiai patirties diplomatinėje karjeroje turintys asmenys ir pan. Tačiau to ji nepadarė, o tai leidžia manyti, kad Simas komentavęs racas.lt spėjo teisingą versiją – prezidentė tiesiog nori į Ispanijos ambasadoriaus postą skirti savą žmogų. Ir visai nesvarbu, kad jis gal turės mažesnę diplomatinę patirtį nei V.Baliukonis. Svarbiausia, kad jis kažkada pavaišino dar komisarę D.Grybauskaitę kava ir už ją užmokėjo.

Čia kaip ir norėjau įrašą pabaigti, bet ir p. A.Račas savajame nebaigė, pakomentavęs naują Lietuvos užsienio politikos kryptį. Norėčiau kontraargumentuoti ir tai.

Dėl D.Grybauskaitės sulyginimo su B.Obama – antrą kartą susimildami baikime lyginti Lietuvą su Ameriką, nieko tarp mūsų nėra bendra ir B.Obama savo politika veikla ir viskuo kitko yra tiek panašus į D.Grybauskaitę kiek mano šukuosena į Račo plikę. Nežinau ar p. Artūras domisi Obamos veiklą, bet galėčiau paimti, kad ir paprastą pavyzdį – visus Iždo darbuotojus B.Obama paskyrę tuos pačius kurie dirbo per G.Bušo kadenciją ir irgi prisidėjo prie krizės. B.Obama politika tokia – jie privalo pasimokyti iš savo klaidų ir jas ištaisyti.

Na ir pabaigai – Lietuvos santykių su Gruzija pasikeitimas. Jie labai nudžiugino racas.lt autorių. Gal ir staigmena, bet mano nuomonė vėl nesutapo. Kad ir kokia demokratija Gruzijoje buvo, Lietuva šiai šaliai davė didžiulius pažadus ir palaikymą, kas mus įpareigoja taip lengvai vien tik su nauju prezidentu nenusigręžti nuo jų.
O to labiau žinant kokie tie nauji D.Grybauskaitės draugai – Baltarusija su A.Lukašenka priešakyje, draugystė visiškai užsimerkiant prieš žmogaus teisių pažeidimus toje šalyje. Tokia nauja prezidentes užsienio politika net privertė Baltarusijos laisvąjį teatrą griebtis protesto akcijos:

Ką reiškia ant marškinėlių užrašas “Fuck real politique” gali perskaityti geopolitika.lt straipsnyje Ir jeigu toks D.Grybauskaitės burkavimas su Baltarusija tęsis aš irgi prisidėsiu prie protesto akcijos. Tik gal užrašą ant marškinėlių reiktų pakeisti į “Fuck President”