Churchill.lt

“… Pabandom iš naujo
Nors esam pasauly tik trys milijonai
Neliek savo kraujo dėl aukso,
Nes būsi legenda
Kol nepraradom vilties
Net jeigu ir vėl
Tik per klaidą netapom mes čempionais.“

M.Mikutavičius “Trys milijonai”

Aš žinau ką jus jaučiate. Tą patį jaučiu ir aš. Kiekvienas širdyje tikras sirgalius, kuris užsikrėtė krepšinio virusu po pralaimėjimo pusfinalyje dabar negali jausti nieko daugiau kaip nusivylimą, liūdesį, antipatiją viskam ir kitus džiaugsmo antonimus.

Tačiau šiandiena vistiek norėčiau likti pakėlęs galvą ir didžiuotis Lietuvių rinktine. Tai ne koks bandymas guostis melu, bandyti rasti kažką gero nelaimėje ar panašiai. Tai tik nenuginčijamo fakto, kad nepaisant rezultato krepšinyje mes vistiek būsime nugalėtojai, konstatavimas.

• Rusijai tai buvo pati didžiausia pergalė per dešimt metų, kurią atsimins dar dešimt metų, nes nieko geriau galbūt neparodys. Mes gerą krepšinį rodysim ir toliau.

• Net nelaimėjus čempionato Lietuvius sugrįžtant pasitiks tūkstančiai laimingų ir dėkingų sirgalių, rusų geriausiu atveju lauks keli žurnalistai, kurie dar paklaus – “o tai ką ten, rankinį lošėt?”

• Rusija turėdama 150 mlj. gyventojų dar žaidė su adaptuotais legioneriais, o mes su savo trejais milijonais prilygome.
• Mes vieninteliai galime didžiuotis tokiais sirgaliais ir tokiu atsidavimu krepšiniu, nes mes vieninteliai Europoje taip jį mylime ir vieninteliai turime teisę vadintis krepšinio tauta.

Na gerai galbūt tai, kad krepšinio istorija ir atsidavimu jam esame pranašesni nelabai guodžia. Nežinau ką daugiau įvardinti.

Žinau tik tiek, kad tai yra sportas, o sporte būna pralaimėjimų ir reikia su tuo susitaikyti. Nepatyrus pralaimėjimo, nebus tokia saldi ir pergalė. Kad ir kaip ten bus aš didžiuojuos Lietuvos krepšininkų atsidavimu ir kovingumu. Mano širdyje jie bus šio čempionato nugalėtojai.