Jeigu kažkokioje Teksaso dykynėje rasite du milijonus JAV dolerių ir nuspręsite juos pasisavinti, tai vėliau jūs gali persekioti bludelio šukuosena apsikirpęs mielas vyriškis, apsiginklavęs skystomis dujomis, kuriomis atidaro duris ir siunčia pas Šv. Petrą pasipainiojusius jo kelyje. Visas šias kraupias žudynes jis atliks ramiu ir nekaltu vaiko veidu, tokia pat veido išraiška aš vasara valgau braškinius ledus. Jis bus toks kietas ir baisus, kad net vietinis šerifas bijos jo, žinoma jis bandys jį sugaudyt, bet su tokia pat viltim, kaip gaudydamas vėją laukose.
Bet nenusiminkite pakeliui į mirtį jūs spėsite smagiai pažaisti kates ir peles žaidimą. Pašišaudyti gatvėje, vėliau dar pasišaudyti… na ir dar pasišaudyti. O kai mirs koks šimtas žmonių, įskaitant jūsų žmona ir jos mama, pasibaigs ir jūsų gyvenimas. Ir viskas tik dėl pinigų..

Broliai Coen’ai sukūrė pastaruoju metu labiausiai liaupsinama filmą. Liaupses tikrai ne veltui, filmas žiūrisi visai kitaip nei kiti.. puikiai parinkti Teksaso peizažai, vaizdai, įvykiai derantis vieni prie kitų, trumpi ir tikslūs dialogai. Čia nėra vietos nereikalingoms ir nuobodžioms scenoms, ilgom pauzėm ar beviltišku tempimu.

Žiūrovui rodomi greiti įvykiai, praleidžiant dažnai įvykį ir rodant tik veiksmo pasekmes.

Pridėjus realistiškas, kraujo ir skausmo nestokojančias, gaudynių scenas viskas primena geriausius Quentin Tarantino filmus. Žinoma iki jo šiai knygos ekranizacijai dar toli, tačiau visko pakanka iki šedevro, kuris parodo mums naują šalį. Šalį be įstatymų, kovos už save patį, pilna mirčių ir nebaudžamumo. Šalį, kurios įvykius šerifas gali žiūrėti tik iš šono. Jis to nebesutramdys, šiame žiauriame pasaulyje nebėra vietos jam…

Pažiūrėkite šį filmą: jei norite pamatyti, kaip lengvai išlaužti durų spyną.

Nežiūrėkite šio filmo: jei nemėgstate pabaigų su gilia mintim

Mano vertinimas: 2/5

Jokių nereikalingų įžangų, filmas iškart prasideda nuo to apie ką pasakojama – vienišas Vilo Smito suvaidintas veikėjas tuščiame pasaulyje, visus kas dar buvo gyvas pasiglėmžė virusas. Tad beveik visą filmą nieko kito be Vilo Smito veido ir nematysite. Pasiruošė tam? Tad judam toliau..
Kad išlaikytų intrigą, filmas po truputį atskleidžią visą istoriją. Matom Smito veikėjo prisiminus apie praeitį, kai visi tik sužinojo apie virusą ir jo žmona su vaiku dar buvo gyvi, matome jo įprastą kasdienybę – zombių bijančių dienos šviesos medžioklės, tyrinėjimas, dar vienos gyvybės paieškos, nuobodžiavimas ir bandymas išlikt gyvam.

Nežinau, kaip jums bet man labai patinka “survive” tipo filmai apie bandimą išlikti gyvam. Pvz. “Palikti vandenyje 2”. Taip įkvepia niekada nepasiduoti. Tačiau “I am legend” į šią kategoriją nepatenka. Ką ten šauna pro šalį ir lieka tik Robinzon Kruziška pamišusio vienišo istorija.

Nežinau gal kas ir sukūrė, šia istorija paremta kompiuterinį žaidimą, bet jei taip jis turėtų būti nepopulairus, nse na tokių žaidimų jau buvo pilna – “Vienišas paskutinis gelbėtojas apsiginklavęs iki dantų prieš tūkstančius piktų “zombių”armiją, kurie bijo šviesos, tad išlenda tik naktį, o apšvietus galingu žibintu išnyksta. Nejau nežaidėt nieko panašaus? Pažiūrėjus kitu kampu į filmą, su jo netokia jau gera, ryškiai matomais, kad kompiuteriu sukurtais specialiaisiais efektais, atrodytų kad ir žiūrį į kompiuterinį žaidimą.

“Holivudišku” paprastumu persmelktas filmas pasibaigia dar neoriginaliau – atsiranda naujų “išlikusių gyvių” – visa jų kolona, atsiranda priešnuodis ir uolia pabaiga.

Bet gal kas skaitė knygą pagal kurią sukurtas filmas? Nes kaip taisyklė knygos visada būna įdomesnes. Keista obuolys leidykla visada išleidžia knygas pagal kuriuos sukuria populiarus filmus. Na jei rasite duokite žinią, nes turiu vilties, kad tiesiog gerą istoriją sugadino pinigų besivaikanti Holivudo studija.

Pažiūrėk šį filmą: jei visada svajojai, kad išnyktų ir liktum tik tu vienas.

Nežiūrėk šio filmo: jei nenori sužinoti, kad tai netokia jau ir gera idėja.

Neholivudinis filmas – turbūt geriausias komplimentas holivudiniam filmui. Tokiais galima vadinti “Amerikietiškos grožybes”, Mažoji Miss ir t.t. Atrodo, kad režisierius ir scenarijo autorius Scott Frank norėjo ir čia sukurti kažką neholivudiško. Deja pernelyg holivudo šablonais kvepiantis scenarijus viską sugadina ir į garbingą sąrašą kovo mėnesį į pasaulį paleistas filmas nepateko.

Istorija prasideda avarija, kuria iš noro pasipuikuoti važiavimu neįsijungus šviesas padaro pagrindinis veikėjas Chris Pratt, jį vaidina Joseph Gordon-Levitt. Du žuvę draugai, sunkiai sužeista draugė ir smegenų trauma pačiam Chris’ui, ši avarija apverčia jo gyvenimą aukštyn kojom. Jis netenka tobulu atrodusio gyvenimo – sporto šlovės, draugų. Vietoje tuo jis dabar privalo lankyti specialias pamokas, kasdien į savo užrašų knygutę užsirašyti ką reikia nuveikti, naktimis dirbti valytoju banke ir gyventi su aklu kambarioku. Tarpais tarp visos šios melancholijos Chris’as randa laiko pasvajoti apie buvusį gyvenimą.
Ir štai pasirodo Luvlee, kuri kartu su savo draugais pasiūlo Chris’ui susigrąžinti buvusį gyvenimą. Viskas ką tereikia padaryti – padėti jiems apiplėšti banką.
Per vėlai supratęs, kad jo buvo pasinaudota, Chris bando taisyti klaidą, nes kitaip mirs paskutinis jo draugas. Šį kartą jis negali suklysti, nes pas jį lieka visi pinigai. O kas turi pinigus, tas turi galią.

Filmo nepavadinsi nei kriminaliniu, nei drama. Štai kas gaunasi, kai norisi sujungti du žanrus – nei toks, nei anoks. Vis dėlto jis išlieka kitokiu, nei visi filmai. Veikėjai čia nebando įtikti žiūrovui ir bet kokiu būdu jį sudominti. Chris atvirai ir nuoširdžiai bando rasti atsakymą į klausimą kas yra jo draugai. Diena iš dienos gyvendamas melancholišką gyvenimą. Kaip ir visi mes.

Pažiūrėk šį filmą: Jei nori paganyti akis į Isla Fisher

Nežiūrėk šio filmo: Jei patinka kriminalai, kur tik šaudo ir gaudo.

Mano vertinimas: 5/5